- sprauduklis
- spraudùklis sm. (2); Ser 1. NdŽ žr. spruduklis 3. 2. BŽ221 žr. spruduklis 5: Priprato svetima katė – įspraus sprauduklį, tai daugiau į čia neateis Vlkj. Įspraudė gyvą gyvatę į šermukšninį sprauduklį rš. ^ Už tokius darbus tau verta tik spraudùklį į uodegą įspraust Srv. 3. Kos37, BŽ202 kamštis, sprenglys.
Dictionary of the Lithuanian Language.